Polioksimetileno struktūra ir efektyvumas
Polioksimetilenas (POM) pasižymi puikiomis savybės charakteristikomis, visų pirma dėl jo didelio tankio ir didelio kristališkumo. Šios savybės prisideda prie išskirtinio jo kietumo, tvirtumo, matmenų stabilumo, atsparumo nuovargiui ir cheminį atsparumą. Didelis tankis ir kristališkumas veiksmingai riboja dipolio momentų judėjimą molekulinės grandinės CO jungtyse, kurios suteikia puikią elektrinę izoliaciją ir dielektrines savybes POM.
Tačiau POM terminalo grupės pasižymi pusiau aktyvi struktūra, kuri daro įtaką jos šiluminiam stabilumui. Esant maždaug 100 laipsnių temperatūrai, pusiau aktyvios galutinės grupės gali palaipsniui depolimerizuoti, todėl sumažėja atsparumas šilumai. Kaitinant iki maždaug 170 laipsnių, POM gali automatiškai oksiduoti išilgai molekulinės grandinės, išlaisvindamas formaldehidą. Šis formaldehidas vėliau yra oksiduojamas iki skruzdžių rūgšties aukštesnėje temperatūroje ir esant deguoniui. Skruzdžių rūgštis pagreitina POM skilimą, todėl reikia naudoti šilumos stabilizatorius, antioksidantus ir formaldehido absorberius perdirbant homoformaldehido dervas.
Bendras polimerų formaldehidas, kuriame yra tam tikras kiekis CC jungčių jo molekulinėse grandinėse, siūlo geresnį šiluminį stabilumą, palyginti su homoformaldehidu. CC ryšiai padeda sušvelninti oksidacinį skilimą, padidindamas polimero šiluminį stabilumą. Nepaisant to, tiek homopolimeras, tiek kopolimerų formaldehidas pasižymi būdingais šiluminio ir oksidacinio stabilumo apribojimais, kuriuos reikia kruopščiai valdyti apdorojant ir naudojant.